įvykis
Jump to navigation
Jump to search
Lithuanian[edit]
Etymology[edit]
From įvykti.
Pronunciation[edit]
Noun[edit]
į́vykis m (plural į́vykiai) stress pattern 1
Declension[edit]
Declension of į́vykis
| singular (vienaskaita) | plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | į́vykis | į́vykiai |
| genitive (kilmininkas) | į́vykio | į́vykių |
| dative (naudininkas) | į́vykiui | į́vykiams |
| accusative (galininkas) | į́vykį | į́vykius |
| instrumental (įnagininkas) | į́vykiu | į́vykiais |
| locative (vietininkas) | į́vykyje | į́vykiuose |
| vocative (šauksmininkas) | į́vyki | į́vykiai |