dirginti

Lithuanian[edit]

Causative of dìrgti (< Proto-Indo-European *drHǵʰ-^[1]). Cognate with Russian дёргать (djórgatʹ, “to tug”)^[1] and Dutch tergen (“to provoke”).^[1]

dìrginti (third-person present tense dìrgina, third-person past tense dìrgino) ^[2]

Conjugation of dirginti

		singular (vienaskaita)			plural (daugiskaita)
		1^st person (pirmasis asmuo)	2^nd person (antrasis asmuo)	3^rd person (trečiasis asmuo)	1^st person (pirmasis asmuo)	2^nd person (antrasis asmuo)	3^rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji	mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	dirginu	dirgini	dirgina	dirginame, dirginam	dirginate, dirginat	dirgina
	past (būtasis kartinis laikas)	dirginau	dirginai	dirgino	dirginome, dirginom	dirginote, dirginot	dirgino
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	dirgindavau	dirgindavai	dirgindavo	dirgindavome, dirgindavom	dirgindavote, dirgindavot	dirgindavo
	future (būsimasis laikas)	dirginsiu	dirginsi	dirgins	dirginsime, dirginsim	dirginsite, dirginsit	dirgins
subjunctive (tariamoji nuosaka)		dirginčiau	dirgintum, dirgintumei	dirgintų	dirgintumėme, dirgintumėm, dirgintume	dirgintumėte, dirgintumėt	dirgintų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	dirgink, dirginki	tedirgina, tedirginie	dirginkime, dirginkim	dirginkite, dirginkit	tedirgina, tedirginie

Participles of dirginti

verbs

dìrginti m (past passive)

↑ ^1.0 ^1.1 ^1.2 Derksen, Rick (2008) Etymological Dictionary of the Slavic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 4), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, →ISSN, pages 135-136
^ “dirginti” in Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
^ “dirginti” in Martsinkyavitshute, Victoria (1993), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books. →ISBN