kailiniai
Jump to navigation
Jump to search
Lithuanian[edit]
Etymology[edit]
Derived from káilis (“fur”).
Pronunciation[edit]
Noun[edit]
kailiniaĩ m pl stress pattern 3a[1](diminutives kailinė̃liai, kailiniùkai, kailinùkai)
Declension[edit]
Declension of kailiniaĩ (plural-only)
nominative | kailiniaĩ |
---|---|
genitive | kailinių̃ |
dative | kailiniáms |
accusative | káilinius |
instrumental | kailiniaĩs |
locative | kailiniuosè |
vocative | kailiniaĩ |
References[edit]
- ^ Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
- ^ Martsinkyavitshute, Victoria (1993), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books. →ISBN