kalinys
Jump to navigation
Jump to search
Lithuanian[edit]
Etymology[edit]
From kalėti (“to be imprisoned”) + -inys (“deverbal suffix”).
Noun[edit]
kalinỹs m (plural kaliniaĩ, feminine kalinė̃) stress pattern 3b
Declension[edit]
Declension of kalinỹs
| singular (vienaskaita) | plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | kalinỹs | kaliniaĩ |
| genitive (kilmininkas) | kãlinio | kalinių̃ |
| dative (naudininkas) | kãliniui | kaliniáms |
| accusative (galininkas) | kãlinį | kãlinius |
| instrumental (įnagininkas) | kãliniu | kaliniaĩs |
| locative (vietininkas) | kalinyjè | kaliniuosè |
| vocative (šauksmininkas) | kalinỹ | kaliniaĩ |
Further reading[edit]
- “kalinys”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2024