policininkas
Jump to navigation
Jump to search
Lithuanian[edit]
Etymology[edit]
From polìcija (“police”) + -ininkas (occupational suffix).
Pronunciation[edit]
Noun[edit]
polìcininkas m (plural polìcininkai, feminine polìcininkė) stress pattern 1
- policeman
- Synonym: (obsolete) policijántas
Declension[edit]
Declension of polìcininkas
| singular (vienaskaita) | plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | polìcininkas | polìcininkai |
| genitive (kilmininkas) | polìcininko | polìcininkų |
| dative (naudininkas) | polìcininkui | polìcininkams |
| accusative (galininkas) | polìcininką | polìcininkus |
| instrumental (įnagininkas) | polìcininku | polìcininkais |
| locative (vietininkas) | polìcininke | polìcininkuose |
| vocative (šauksmininkas) | polìcininke | polìcininkai |
Related terms[edit]
Further reading[edit]
- “policininkas”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2024
- “policininkas”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2024