skaičiuoti

Lithuanian

Etymology

skaičius (“number”) +‎ -uoti

Verb

skaičiuoti (third-person present tense skaičiuoja, third-person past tense skaičiavo)

1. to count
2. to calculate

Conjugation

Conjugation of skaičiuoti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	skaičiuoju	skaičiuoji	skaičiuoja		skaičiuojame, skaičiuojam	skaičiuojate, skaičiuojat	skaičiuoja
	past (būtasis kartinis laikas)	skaičiavau	skaičiavai	skaičiavo		skaičiavome, skaičiavom	skaičiavote, skaičiavot	skaičiavo
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	skaičiuodavau	skaičiuodavai	skaičiuodavo		skaičiuodavome, skaičiuodavom	skaičiuodavote, skaičiuodavot	skaičiuodavo
	future (būsimasis laikas)	skaičiuosiu	skaičiuosi	skaičiuos		skaičiuosime, skaičiuosim	skaičiuosite, skaičiuosit	skaičiuos
subjunctive (tariamoji nuosaka)		skaičiuočiau	skaičiuotum, skaičiuotumei	skaičiuotų		skaičiuotumėme, skaičiuotumėm, skaičiuotume	skaičiuotumėte, skaičiuotumėt	skaičiuotų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	skaičiuok, skaičiuoki	teskaičiuoja, teskaičiuojie		skaičiuokime, skaičiuokim	skaičiuokite, skaičiuokit	teskaičiuoja, teskaičiuojie

Participles of skaičiuoti

Adjectival (dalyviai)
		active	passive
present		skaičiuojąs, skaičiuojantis	skaičiuojamas
past		skaičiavęs	skaičiuotas
past frequentative		skaičiuodavęs	—
future		skaičiuosiąs, skaičiuosiantis	skaičiuosimas
participle of necessity		—	skaičiuotinas
Adverbial
special (pusdalyvis)		skaičiuodamas
half-participle (padalyviai)	present	skaičiuojant
	past	skaičiavus
	past frequentative	skaičiuodavus
	future	skaičiuosiant
manner of action (būdinys)		skaičiuote, skaičiuotinai